- išvisėlis
- išvìsėlis, -ė smob. (1) Š, BŽ84 išsigimėlis, išgama: Žąsys išvìsėlės, kurios ne peria, nieko neveisia J. | Nebijok, doram žmogui niekuomet teip neatsitiks – teip atsitinka tiktai tokiems išvisėliams kaip štai Mykolas! VŽ1904,18. | Pagaliau prasideda paskutinė, išvisėlės glaukomos, stadija P.Aviž.
Dictionary of the Lithuanian Language.